Dab Neeg Ntuj Tsim Teb Raug (Nqe 7)

10 minute read
Txawm li cas los thooj av no yeej tsis ruaj vim muaj ntau haiv neeg me nyob sib xyaws nyias ua nyias hau qwj tsis sib koom tes ua ib pab tsuas yog thaum suav tuaj tua mas thiaj sib sau ua ke xwb thaum suav rov qab lawm ces nyias nyob nyias koj tsis paub kuv,kuv tsis paub koj. ( qhov tseeb mas yog tias hmoob nyoo ua suav qhev tuag nthi mas tsov rog tsis muaj) ( muaj qee thaj chaw uas hmoob tau tso tseg thiab 6 muaj npe los txog niaj hnub no xws li thooj av ( loj xab xeeb kaum kis tshua (Guizhou) zas zes uas muaj nyob thaum tiam 7 ( 7th century) uas yog thooj av hu ua. TSU nyob sab hnub poob nram qab thiab ib thooj hu ua Yes las(yelang) ob lub teb chaws no muaj ib tug hmoob hu ua xyum vaj, tus yawg no raws li hmoob hais mas thaum yau nws caij ib tug xyoob taug dej los, muaj ib tug poj niam hmoob pom ces tus poj niam thiaj khaws nws coj los tu, (tsis paub xyov yog leej twg me nyuam, ) tus me nyuam hlob loj muaj li 10 xyoo, nws txawj,ntse,paub ntau yam paub txog ntuj sia,paub txog neeg lub neej,paub yuav tshav ntuj,yuav los nag.

Dab Neeg Ntuj Tsim Teb Raug (Nqe 7)

Ces tsoom hmoob thiaj ntseeg thiab hwm nws hais tias: yog huab tais hmoob no, hmoob thiaj muab coj mus nyob ze thooj av yus nas(Yunan) lub laj sim kob no muaj qee tus hmoob tau mus tawg qhia suav paub tias: hmoob muaj huab tais lawm ces huab tais suav thiaj xa tub rog tuaj puav ntes hmoob tus huab tais no.cov tub rog suav tau tuaj tua hmoob raug ploj tuag lawm ntau txhiab leej, hmoob thiaj txiav txim siab nrog suav sib tua feem muaj ceem kawg,txog qhov kawg tus nom hmoob raug suav tua tuag ces hmoovb thiaj swb poob ua suav qhev lawm (qhov uas suav tua tau hmoob tus nom no twb yog hmoob mus coj suav tuaj tua) npluav rog no yog ib nplua rog loj heev kawg nyob rau tiam 8 (8th century) thooj av xab xeeb kaum kis xus (Guizhou) yog ib qhov chaw zais rog tub sab zoo kawg. Thooj av no zoo li cas peb yuav tsum paub kom meej tseeb,vim tias peb hmoob lub neej nyob tuam tshoj feem coob nyob thaj chaw no los ntev lawm.thooj av kis xus no yog ib thooj av loj thiab dav kawg, nws ntev li 600 kis lus mev(600 killometers) dav li 400 kis lus mev(400 killometers) thooj av li hais los no luaj li ib nrab thooj av thaib teb. Thooj av no sab pem toj kawg rau: thooj av xem xuam(Sichuan) thiab hus kuas,sab nram hav kawg rau thooj av Yus nas(Yunan) thiab kuas xim(Guangxi) thoob plaws lub roob kis xus( Guizhou) lub roob no nws ua toj roob hauv pes ntau kawg xam los nws siab li 800 mev(8(50 meters above sea lavel) ua rau thooj av no faib ua ob(2) feem, muaj ib feem ua laj roob siab,ua toj laug taw mus ti nkaus rau sab hnub poob thooj av yus nas(yunan) nws siab txog li 1500- 2000 mev(1500-2000 meters above sea lavel) muaj tej ntu siab txog li 3000 mev. (3000 meters above sea lavel) feem ua tiaj tus siab txog 600 -1000 mev(600-1000 meters above sea lavel) li no nws tseem muaj ib tug dej loj ntws sab hnub poob mus rau sab hnub tuaj pem toj ces mam li ntws mus rau sab ntuj nram hav lub roob no muaj tej kis dawm zeb,dawm tsua r dawm roob,dawm hav mus los sib cuag zoo kawg muaj qhov zeb,qhov tsua ntau thiab tob kawg,ntsia mas txaus ntshai heev muaj av thiab pob zeb sib xyaws ntxaws,thooj av kis tshua no hais txog toj roob hauv pes zoo li hais no lawm tseem tshuav fab huab cua siab siab,qis qis,tsis sib xws,tej hnub no no,tej hnub sov sov,muaj daus,npu,te(snow) tib si. Thooj av no feem neeg suav tsis nyiam nyob,txawm hais tias thooj av zoo li no los nws tseem muaj nuj nqis kawg,vim muaj cov ntoo ruaj thiab zoo, yog hom ntoo muajnqis heev xws li. Thwj suab,npeb,khej ntau hom ntoo ruaj heev,cov ntoo zoo muaj nyob ob qhov chaw xws li. Sab hnub poob nruab nrab teb muaj 2 lub zoov loj loj. Ua rau kis xus (Guizhou) nyob nto moo lug. Ib lub nyob sab pem toj. Nyob lub nroog kis xus (Guizhou) tsis muaj kev loj nws muaj kev me mus los sib cuag xwb,yog zoo li no thiaj ua rau cov suav tsis muaj peev xwm yuav nee mus nrog hmoob nyob tau.

Tej zaum muaj nom tswv suav yuav tuaj xyuas hmoob mas yuav tsum ua ntas kwv, 8 leej kwv ib tug, tej qhov kev ntxhab ua pob tsag mas tseem yuav tau muab hlua khi rub nee toj mus. Tej no mas kuj ua rau hmoob tau txais kev nyuab siab kawg, lub teb chaws thiab suav txoj kam ua rau hmoob zoo li no thiaj ua rau hmoob thiab suav muaj teeb meem tsis sib haum,lub laj sim kob zoo li no tsoom neeg hmoob taug kev mus los sib cuag fab ua lag,ua luam,nrhiav noj,nrhiav haus qho me ntsis kuj raug tub sab suav tos kev tua tuag tej poj niam raug quab yuam txeeb nyiaj txiag mov noj tag du lug,vim tej kev mus los ti ti tsis dav,thaum sib ntsib tsis tau kev khiav li, tab sis A ho zoo rau feem rog tub sab nkaum kawg,vim nws muaj chaw zais cuab yeej ua rog nrog khoom noj haus uas tsis muaj neeg mus tshawb tau. Txog xyoo 1681 muaj ib tug thawj tub rog suav coj tau 100 tus tub rog khiav mus nrog hmoob nyob tau 20 xyoo. Txog xyoo 1682 kuj muaj ib tug thawj tub rog suav hu ua mas npos tau khiav mus rau thooj av yus nas, thaum nws mus hla hmoob thooj av kis tshuas, hmoob kuj tau txo yawg cov riam phom tas nrho,tab sis yawg tsis ua li cas rau hmoob,yawg tseem qhia kom hmoob paub siv cov riam phom ntawd thiab hmoob txoj kev mus los ib zaug ces nco ntsoov tas li, yawg maum txhij too haiv neeg hmoob tsis mloog suav lus, thaum ntej suav hu hmoob ua "man" txij li tiam 10(10th century) los mus suav thiaj hu hmoob ua "miab" (mao) lub npe no suav lam hu xwb tsis yog hmoob npe. Haiv neeg me nyob suav teb muaj 99 haiv neeg, tab sis xyoo 1962 suav liab tau tshaj tawm tias haiv neeg me nyob tuam tshoj muaj 52 haiv neeg me xwb. Lub laj sim kob ntawd,hmoob nyob kis tshuas (Guizhou) raws li tus phaj xam tau mas hmoob muaj. 4,500.000 tus, nyob saum lub roob kis tshuas (guizhou) muaj 700,000 leej, hmoob nyob ua 2 pawg loj xws li: sab hnub tuaj pem toj thiab hnub tuaj nram hav, vim 2 qhov no muaj zoo loj tshaj. Suav thiaj muab hmoob tis npe hais tias: hmoob siav thiab hmoob nyoos, txawm zoo li ntawd los hmoob tseem nyob nrog suav ua ke thiab nc se rau suav niaj xyoo. Txog ntua tsov rog ntiaj teb zaum ib (word war 1st) hmoob nyob raws tej tiaj roob siab,yug nyuj,yug twm,yug nees ,yug qaib,npua, hmoob cog pob kws,pias, qeb,soov,cej,txhuv daj,maj,yaj yeeb cia ua tshuaj lub sij hawm zoo li no, hmoob kuj raug suav tuaj quab yuam ntau tsav,ntau yam ua rau hmoob tsis paub yuav ua zaj twg thiaj zoo,lub laj sim kob ntawd huab tais suav tsis ua tug tsis paub txog nws cov suav kev quab yuam hmoob,nws tsuas nyob tos sau se tau nyiaj xwb,muaj qee yim hmoob uas muaj li 2-3 tug me nyuam es lawv tsis muaj nyiaj them se mas cov nom tswv suav yau muab tus txiv tua pov tseg coj tus poj niam nrog cov me nyuam mus ua suav qhev dawb tsis them nqi rau lawv,yog lawv ua suav qhev es lawv ho muaj mob tuag, suav muab hlua khi caj dab luag mus khawb qhov faus xwb.. tsoom hmob thooj li av loj kis tshuas (Guizhou) thiaj sawv ua rog tub sab tua suav, phaum rog no pib xyoo 1725 mus txog xyoo 1733 siv caij nyoog 8 xyoo nkaus hmoob thiaj swb suav, thaum hmoob swb suav lawm suav tau ua tej yam phem heev kawg rau hmoob. Txog xyoo 1734 hmoob tiv tsis taus txoj kev ua phem,hmoob thiaj rov sawv ib phaum rog nrog suav sib tua dua.hmoob txeeb tau 4 lub nroog xws li: 1 kees xuas. 2. Xees yuas.3 kees pees. 4. Kais lis. Hmoob tua suav tuag lawm li 1000 leej. Raug mob li 6000 leej. Dhau qhov no los hmoob tseem txeeb tau 4 lub zosntxiv(l)huas pees.(2)kees pees.(3) yus kees.(4) xis xus.qhov uas hmoob tau muaj yeej no kuj yog tias hmoob xub xub qhib,nqis tes ua ntej dua. Txoj kam teb chaws ntxhov li no,huab tais suav nyob pem ceeb (Beijing) tau poob siab thiaj xa tau 3 pawg tub rog loj tuaj puav hmoob.thaum hmoob pom li no muaj ib txhia hmoob tau ntshai heev lawv kuj tau tawm mus nyoo suav,cov hmoob no tsis tau txais kev hlub dab tsi. Raug suav muab tua pov tseg tas du lug, txij li ces hmoob thiaj tsis kam mus thawj ntxiv lawm, hmoob ua ib siab nrog suav sib tua tau ib xyoos txwm nkaus.suav kuj raug ploj tuag lawm coob. Huab tais suav chim siab heev nws thiaj xa ib tug tuam thawj tub rog lub npe hu ua. Xas kuas xim. Tuaj hloov cov qub rov qab, yawg tuam thawj tub rog no tau coj cov thaib ham puav hmoob zoo li no: muab faib ua tej pab pawg rau saum lub roob siab txhua qhov chaw,faib ib co zov txhua txoj kev. Tau tsis ntev hmoob kuj swb suav ua ntu zus. Txog thaum hmoob swb suav kiag lawm, suav tau ua ntau yam rau hmoob xws li ntawv faj lem tau hais tias lub laj sim kob ntawd. Suav hlawv hmoob tsev lawm. 12,024 lub tseg tsis hlawv 388 lub,hmoob raug suav tua pov tseg. 16,700 leej, raug ntes 27.000 leej, nyob hauv 27,000 tus no suav tau coj mus tua rau pej xeem saib 2 feem qhia tau tias: tua li 19,000 tus pov tseg, muab tau hmoob cov phom, 46,000 rab thooj av no raug suav muab ua suav tug kiag lawm, txij li ntawd los tau 50 xyoo tsis hnov hais txog hmoob lub npe li lawm. Lub laj sim kob no suav txoj kev quab yuam tsim txom hmoob tseem pheej muaj tsis tu ncua. Txog xyoo 1795 - 1806 hmoob rov qab sawv ib phaum rog tua suav lub roob loj: kis tshuas (Guizhou) hus nas(hunan) xem xuam. (Sichuan) tag nrho tsoom hmoob tib txhij sawv tuav riam tuav phom txhij zog, caij nyoog ntev li 20 hnub xwb hmoob txeeb tau 4 lub moos loj:
  1. yoos xuas.
  2. kias xus.
  3. pus xim.
  4. xees lia.
Hmoob tus thawj coj hu ua yawg Vwj npuag yis. Thaum tau lu no yawg vwj npuag yis xav ntaus kom mus ti nkaus rau Vam kiab (parking) thaum zoo li no lawm,huab tais suav tau xa tub rog ntau pawg txhiab tuaj puav hmoob thoob plaws txhua lub zos loj,suav thiab hmoob sib tua tau 3 lub hlis xwb ces suav ntaus tau tag huv si hmoob tej vaj tsev raug hlawv kub hnyiab tag du lug. Txawm suav ntaus tau li no los hmoob yeej tsis zeem li, vim hmoob paub zoo tias koj txawm mus zeem nyoo los yeej yuav raug suav tua ib yam li yav thaum ub xwb, hmoob thiaj li ua ib siab nkaum toj roob hauv pes nrog suav sib tua tas zaj,tas zog. Yawg vwj npuag yis raug suav ntes tau zaum no yog vim nws tus phooj ywg ntxeev siab mus coj suav tuaj ntes xwb.