Dab Neeg Ntuj Tsim Teb Raug (Nqe 6)

8 minute read
Thaum sab laj pom zoo li no lawm lawv thiaj tso neeg mus thov tus phauj rov tuaj qhuab qhia lawv dua. Thaum phauj tiiaj qhuab ntuas - lawv tas ces phauj thiaj hais tias: txij hnub no mus mas Hmoob noob neej yuav tsum muaj tso plig xwb thiaj noj qab nyob zoo. Ces tus phauj foom lus zoo rau lawv tas. Tus phauj hais tias: Kuv foom tas li no zaum no nej yeej yuav rov tau faj tim huab tais dua, tab sis nyam ib los lus tseg tias: Puv peb xyoos ( 3 Xyoo ) nej nco ntsoov tua ib tug nyuj hu Tuam Tsheej Xeeb los nrog noj ib zaug ntxiv thiab thaum nej ua tau noj, tau haus mas nej yuav hu kom noob neej uas tau ploj tuag lawm nrog nws tuaj noj haus tib si, ces lawv thiaj lees tias: ua li los yeej tau xwb. Yog li no mas niaj hnub no Hmoob hais tias: ua nyuj dab no.

Dab Neeg Ntuj Tsim Teb Raug (Nqe 6)

Ntawm no mus yog Hmoob cov huab tais nyob ntuj tuam tshoj muaj npe raws li nram no:
  1. Yawg Vaj Yim Leej ( keeb kwm yog Tuam Tsheej Xeeb) 
  2. Yawg Vaj Kim Zeej ( keeb kwm yog Lwm Tsuam Lij) 
  3. Yawg Tswb Xyo Tuam ( keeb kwm yog Xab Khais Tob) 
  4. Yawg Yaj Peeb Txam ( keeb kwm yog Xwm Puam Phij )
  5. Yawg Pov Txeej Txam ( keeb kwm yog Vws Vee Tsi)
  6. Yawg Yaj Ncuab Txam ( keeb kwm yog Lwj Tuam Twm)
  7. Yawg Yaj Yuam ( keeb kwm yog Txhij Tshaj Cum )
  8. Yawg Pov Hwm Yej ( keeb kwm yog Puaj Tshe Voo )
  9. Yawg Yaj Sis Lwj (keeb kwm yog Caws Xa Thee) 
Ua ntej 5000 xyoo ( Tsib Txhiab ) Hmoob yeej muaj huab tais nyob ntuj tuam tshoj. Tom qab no suav nkag los rau thooj av loj tuam tshoj ces suav mam los ntxias kom Hmoob tso Hmoob tus huab tais tseg, thaum suav pom tias Hmoob pib tso huab tais tseg zuj zus ces suav thiaj ntaus Hmoob, muab Hmoob raws khiav mus nyob toj roob hauv pes. Thaum Hmoob khiav mus ib feem lawm ces suav cia li mus puav ntes kiag Hmoob tus huab tais coj mus ua suav tus huab tais lawm. Thaum Hmoob tus huab tais pom tias cov neeg Hmoob tsis mloog lus li no lawd, ces huab tais Hmoob thiaj ua ib siab mus ua suav huab tais lawm. Ces txij li ntawd los Hmoob thiaj tsis sawv huab tais li. ( Sab nraud yog Hmoob lub neej nyob tuam tshoj teb ) Neeg tsawg swb neeg coob, neeg ruam swb neeg ntse. Muaj zog tsis cuag muaj hmoo, muaj nyiaj tsis cuag muaj tswv yim. Txawj txuag zam ces zam tshiab, txawj txuag siav ces siav ntev. Kwv tij sib ceg tas tsis nrauj tug dab. Niam txiv sib ceg tas tsis nrauj lub txag. Dab neeg. Hais txog hmoob lub neej nyob tuam tshoj suav teb txij li tsib txhiab(5000) xyoo dhau los. ( Hmoob keeb kwm nyob tuam tshoj yaj ces tuam meem teb fchina ) paub meej tseeb tias: hmoob xub xub nyob ua ntej dua suav, Hmoob yog ib haiv neeg muaj cev nqaij,cev tawv,ntsej muag,hais lus,kab lis kev cai kev cai lij choj,dab qhuas txawv thiab zoo tsis sib xws li luag lwm haiv neeg,peb thiaj ntseeg tau tias; peb yog ib haiv neeg uas tau ncaim tawm ntawm lwm haiv neeg nyob sab neeg tawv daj (Asian) hmoob muaj keeb kwm yug tawm los ntawm thooj av loj nyob ze pem hauv ntuj nruab / nrab uas yog thooj plawv av loj nyob ze sab hauv ntuj, hmoob muaj cev nqaij tawv dawb daj tshiab khiv,plaub hau dub daj lem lis xws li kub.hmoob tseem hais tej zaj dab neeg thiab paub txog lub ntiaj teb,paub yawm saub,dej nyab ntiaj teb,paub tus tswv tsim ntuj,tsim teb,paub 2 tug niam txiv tsim noob neej huv si. Peb thiaj ntseeg hais tias: hmoob yog ib haiv neeg uas xub xub yug tshwm sim nyob ntiaj teb dua lwm haiv neeg los ntev lawm tiag tiag.peb haiv hmoob tau thoj nam hla lub roob loj sab pem toj ua ntej mam li nkag los txog tuam tshoj,vim tias hmoob piav thiab paub txog lub neej ntuj qub qab,uas hmoob tau hla dhau los lawm.hmoob hais tias.lub teb chaws ntuj qub qab mas muaj daus,te,npu dej khov loj luaj tej lub roob,xyoob ntoo muaj tsawg,hos no no li, tib neeg yuav tsum hnav ris tsho pam rwb xwb,tsis tasli nws tseem muaj nruab hnub 6 hli hmo ntuj 6 hli hais txog hmoob keeb kwm mas muaj li no, tab sis zoo li peb hmoob tsis tshua xav taug keeb kwm pes tsawg,peb hmoob tej dab neeg,txuj ci dab qhuas tsuas yog ib tiam hais dhau ib tiam,ib txheej hais dhau ib txheej xwb peb hmoob tau nrog suav nyob ua ke los ntev lawm,peb hmoob yog ib haiv neeg xav tau kev thaj yeeb xwb,tab sis qhov peb xav ntawd ho tsis tau, peb hmoob raug suav quab yuam ntau tsav ntau yam kawg kiag, yog koj xav paub tseeb tshaj mas koj mus tshawb nyob hauv cov tsev khaws txuj ci nyob suab teb.

 Qhov tseeb mas yog hmoob xub xub los nyob tuam tshoj dua suav, suav mam los torn qab.hmoob thiab suav sib ntsib thawj zaug yog tiam 3(3- century ) hmoob nqis sab hauv ntuj los tsim vaj,tsev liaj ia nyob rau lub zos hu ua: Vam kiab- vam khib-( parking paub zoo tias:haiv neeg suav tau thoj nam tawm ntawm thooj av tiaj lojloj hu ua laus yas(Loyang) thaj chaw hu ua thais sas ( thaishan ) kwv yees li. 3000 xyoo ua ntej yes xus (Jesus) suav tau tsiv 3 taug tus dej hu ua. Vais ( wei) sab hnub poob hla thooj av hu ua . sas doos (shandong) nyob sab hnub tuaj ncaj nraim mus hla thooj av hu ua Has( han) thiab huas npaus(huaibo) sab nram hav kwv yees li 2000 xyoo, suav mus txog tus dej hu ua yias xix kias(yiangxekiang) qhov kawg suav tau nkag mus rau sab nram hav yog tiam 3 (3 rd century) torn qab yes xus yug. Haiv neeg suav nkag los nyob tuam tshoj muaj 2 yam: yam ib ( 1 ) suav siv cuab yeej riam phom ntau yuam cai kiag los. Yam ob ( 2 ) suav siv tswv yim maj mam haub ntxias nkag los nyob,thaum nyob ruaj ntseg lawm,mam siv cuab yeej riam phom raws haiv neeg hmoob ntiab kom hmoob tawm mus nyob toj roob hauv pes, ua kom hmoob tsis pom kev vam meej, lub laj sim kob ntawd hmoob tau txais kev kub ntxhov ntau tsav,ntau yam kawg muaj ib phau ntawv sau ua ntawv suav nyob suav teb hais tawm tias: suav paub hmoob muaj peb xeem ua ntej dua lwm xeem xws li. Xeem lis xeem vaj, xeem tsab. Qhov uas suav tuav hmoob npe tsis so mas yog txij li tiam 3 xwb (3rd century hos txij li tiam 4 ( 4rd century) mus txog tiam 11 (11th century)mas tsis hnov hais txog hmoob lub npe kiag. Txij li tiam 11 (11th century) mus txog tiam 16 (16th century) hmoob rov qab muaj npe tawm tuaj zuj zus,txog tiam 17- 18 (17-18 H centuty) mas hmoob muaj npe nto moo lug thoob plaws tuam tshoj. Haiv neeg me (minority) nyob tuam tshoj mas hmoob yog haiv neeg uas suav paub zoo tshaj,vim hmoob yog haiv neeg uas xub xub los nyob ua ntej dua lwm haiv neeg qhia tau tias; suav raws hmoob khiav tawm lub zos loj .Vam kiab( parking) tau kwv yees li 6000 xyoo los lawm, txog rau tiam 1 ( 1st century) hmoob tau thoj nam mus nyob rau thooj av loj xab xeeb kaum kis tshuas (kis xus) hmoob mus sib sau nyob ua pab,ua pawg raws lub tiaj roob ntawd.hmoob tsis hais txog nom,txog tswv li hmoob xav nyob ywj siab xwb,tab sis qhov hmoob xav tau ntawd kuj tsis tau raws siab xav hmoob thiab suav txoj kev mus los sib cuag fab kev lag,kev luam thaum tseem tsis tau muaj kev sib ntaus,sib tua,suav kuj tuaj muag khoom txog pem hmoob zos,hmoob kuj mus yuav khoom txog nram suav zos.tab sis hmoob kuj tau txais kev kub ntxhov,quab yuam los ntawm cov suav tub sab ntau tsav,ntau yam thiaj ua rau hmoob tsis txaus siab. - txog xyoo 47 torn qab yes xus yug hmoob thiaj tau sawv ib phaum rog nrog suav sib tua nyob thooj av xab xeeb kaum yus nas (yunan) suav tau siv tub rog nrog hmoob sib ntaus tau 2 xyoos thiaj li tus. Suav kuj pom tseeb tias. Hmoob yog ib haiv neeg me me tab sis Hmoob yuav tsis kam rau suav qos kom tau raws li suav siab xav,hos hmoobv los kuj paub zoo tias muaj ib hnub twg suav yeej yuav ntxuav kom hmoob tsis muaj tas, li ntawd mas txawm tias tsov rog tus lawm los yeej tsis sib ntseeg siab li tog twg los yeej sib nyas ntshis xwb. =Hmoob muaj yeej zoo los ntawm nom tswv zej zos txij li tiam 13 mus txog tiam 15(13-15th) vim suav txoj kev raws hmoob no qeeb dhau tus neeg tshawb fawb pom tseeb tias suav mus txog thooj av hais no lig,qhov tseeb mas txij li tiam 16 suav kuj mus tsis coob,tsis npaum li tarn sim no kwv yees ib feem peb( 1/3) thooj av tiaj saum roob yus nas (yunan) thiab kis tshuas (guizhou) kwv yees li 80-90% uas yog av khoom nom tswv mus tsis txog,hais tau tias: thaj av no yog av ywj siab (free land) thooj av li hais no yog tias hmoob muaj zog txaus ces yog hmoob ntiag tug kiag.